Penėtinis – asmuo, kurį globoja ar išlaiko kita asmenybė ar institucija (pvz., valstybė). Dažniausiai vartojama teisiniame, socialiniame ar istoriniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Teisė: Nepilnametis, kurį po tėvų netekimo globoja giminaitis ar globėjas – jis tampa pastarųjų penėtinis.
2. Istorija: Feodalizme bajorų penėtiniai (vasalai) gaudavo žemę ir apsaugą mainais į ištikimybę.
3.Socialinė apsauga: Valstybės finansuojamos globos namų gyventojas yra jos penėtinis.
4. Perkeltine prasme: Menininkas, kurį rėmė mecenatas – jo penėtinis.
Trumpai: Penėtinis – globotinis, priklausomas asmuo, gaunantis materialinę ar socialinę paramą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.