.
pèckelis (peckiel). pė̃ckelis.
1. nešvarus, netvarkingas žmogus: Nusiprausk, nebūk peckelis. Ė čia peckelis, nemoka gražiai rašyt, tik teplioja kaip ir vištos koja.
2. kas neišmano, nesugeba ką padaryti, kas ilgai ką dirba, krapštinėjasi: Kam leidai tą pė̃ckelį, misli, anas ką padaris! Ai, tie vaikai da tokie peckeliai. Matai, va peckeliùkas, ir atanešė.
3. pienburnis, vaikesas: Su šitokiu peckeliu ūturt nenorėčia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.