peckelis

.
pèckelis (peckiel). pė̃ckelis.

1. nešvarus, netvarkingas žmogus: Nusiprausk, nebūk peckelis. Ė čia peckelis, nemoka gražiai rašyt, tik teplioja kaip ir vištos koja.

2. kas neišmano, nesugeba ką padaryti, kas ilgai ką dirba, krapštinėjasi: Kam leidai tą pė̃ckelį, misli, anas ką padaris! Ai, tie vaikai da tokie peckeliai. Matai, va peckeliùkas, ir atanešė.

3. pienburnis, vaikesas: Su šitokiu peckeliu ūturt nenorėčia.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'peckelis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x