pazaunyti

zaũnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).

1. niekus kalbėti, plepėti, taukšti: Palauk nezaunijęs. Plepu, ževernoju, zauniju. Zaunyk, kad tu zaunytumbei. Tylėk ir nezaunyk. Jis jam per daug pagavo zaũnyt. Bernytis zaũnija su mergyte jaučius ganydamu. Zaũniji nėkus visai. Ką tu čia zaũniji, vis tiek nėkas neklausysis. Zaũnija visokias nesąmones ligu kluika. Gali sau zaunyti, kiek patinka. Ką čia tas diedas zaũnija? Ko čia zaũniji kaip šuo, a neisi lauko? Zaũnija kaip tas šuo į mėnesį veizėdamas. Nezaũnyk niekus, sakyk griekus. Atsistojęs anakur ir zaũnija. Anas kai atsisėda, tai visą dieną ir zaũnyja. Eik šalin nezaũnijęs. Ko čia zaũniji kaip pasamdytas? Dar negirtas, o niekus zauniji. Zaunyti jiems valia. Tuojau apie skyrimą pradeda zaunyti. Tolesniai tas pats rašytojas dar zaunija: – Tame pasvietė [je],
sako, gyvena kiaušrijai. Tauzyk sau ir zaunyk, ką tinkamas, mes žinom, jog būrys daugiaus gal nuvalioti nekaip vienas. Apie Joną tie liežuvnykai daug kaulija ir zaunija.

2. nuolat, įkyriai ko prašyti, kaulyti: Prašyti ir visados zaunyti. Pristojęs zaũnijo, pinigų daugiau negavo. Senai zaũnija, tai nebesimėgė, stojau ir padirbau. Zaũnyk nezaũnijęs, pasakiau, i kvit. Zaũnija ir zaũnija: ir jam tokio kvietko reikia. Aštuonias dienas pabuvau [ligoninėje],
ale zaũnijau zaũnijau: leiskit namon. Visu keliu zaũnijo [mergelytė] lėlę nupirkt. Nupirksiu, nupirksiu, tik nebezaũnyk. Zaũnijo ir zaũnijo kožna diena, kol padirbau neapsikentęs. Kad jau teip zaũnija, duok kokį litą ar ką. Nezaũnyk, bo gausi par kaktą. Boba, į stubą įėjusi, pirmučiaus dalies meldė, o tą gavusi, pradėjo visokių niekniekių švelniai zaũnyt.

3. verkšlenti, žliumbti: Neskenčia, kad zaũnija: teip jau galva išdužyta. Ale tu tai kaip ir mažas vaikas: zaũniji ir zaũniji, kada gi ir nustosi. I zaunija į kertę įsilindęs. Benk zaũnyti, o da gausi. Be reikalo zaũniji, vis tiek nieko neduosiu. Ko zaũniji kaip merga. priekaištauti, niurzgėti: Vyras zaũnijo mažai pavalgęs. Kad atse [jo] apyžalė duona iškept, tai dabar zaunysi man visą mėnasį. Gaspadorius ir sako: „Kaip tu, bambly, drįsti zaunyt, tokią košę peikt?“.

4. negražiai, nepadoriai kalbėti, piktžodžiauti, blevyzgoti: Nezaũnyk prie žmonių, begėdi tu! Jokūbas zaũnija visokius nėkus, vaikus veda iš kelio. Svietas zaũnija bjauriai, zyza ir zyza. Yr tokių: zaũnys zaũnys i vis aple antrą galą trauks. Buvo kriaučius, tas, po parapiją valkiodamasis, kaip drignių prisivalgęs nezaunijo, jaunųjų nepiktino. Motina bardavos: – Nezaunykit! Dėl to kad aš ateisiu, tai aš priminsiu jam jo darbus, kurius jis daro ir zaunija piktais žodžiais prieš mus ir tuomi nesikakdina.

5. loti: Ar nustosi tu zaũnijęs vieną kartą?! Eik būdon! Vakar perniek zaũnijo ir zaũnijo, sakau, ka taũ vilkai suėst! Ir šunys nutilo, nės ir jiems gana buvo darbo zaunyti per visą dieną.
apzaũnyti. apkalbėti, kalbėjimu nurungti: Džiaugiasi iš to tėveliai, kad vaikai, ganydami kiaules, jau apzaunyja didelius.
atzaũnyti. mėgdžiojant lojimą, atšaukti, paneigti: Aptarytojas atzaunijo šlovę triskart pasuolėj.
įzaũnyti.

1. daug plepėti.

2. įteigti: Augantims tokias nesąmones (bedievystę) lengvu įzaũnyti.
išzaũnyti.

1. išplepėti, išpasakoti: Išzaunyti, ištauzyti. Boba išzaũnija visus niekus.

2. išprašyti, iškaulyti: Tole zaũnijo, kole išzaũnijo. Išzaũnijo paskutinį rublį. Iš kur čia tas terbas išsizaunijai?
nuzaũnyti. nušnekėti, nusišnekėti: Andais Kelnickūtis čystai vėjus nuzaũnijo – musėt anam neb visi numien.
pazaũnyti.

1. paplepėti, pataukšti: Eik ir ten pazaũnyk, čia jau man prizaunijai. Neprasidėk, pazaũnys i nutils. Tik tu, meldžiamas, tą nepazaũnyk kam. Pazaũnijo ne šią ne tą – nukvakusi. O pri darbo prėjęs jis ir ne iš dūšios dirbdavo, bet kaip sapnuodamas arba snopsodamas styrodavo po ilgas valandas ar su pypkapalaikiu darbą turėjo, ar su bile kuo pasizaunydavo.

2. pažliumbti: Pazaũnyk, seniai jau begirdėjau.
prazaũnyti. praplepėti: Gerą valandą prazaũnijo, nors i duok su pagaliu. Bengi mun ausis prazaũnyti. Teip visą vakarą ir prazaũnijo.
prizaũnyti. priplepėti: Na ir prizaũnyjo! O toj kalė kad prizaũnijo ant mano vaiko! Daug nėkų prizaũnyti. Tu prie to nekaltas, pikti liežuviai tau ausis prizaunijo. Prisiplepėti, prisiževernoti, prisizaunyti.
suzaũnyti.

1. sušnekėti: Vėplė, kuris suzaunijo, o jūs, kvailos, patikėjot ir riksmą čia keliat, nors dievus laukan nešk. Daro drąsų kalboje, beje, niekus suzaunyt.

2. zaunijant užsipelnyti: Zaunijo zaunijo ir susizaunijo kačergą.

• Gairės: Frazeologizmai

Įrašas
Paaiškinimas	<b>zaũnyti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo). <br/>1. <span class="explanation">niekus kalbėti, plepėti, taukšti: </span> Palauk nezaunijęs. Plepu, ževernoju, zauniju. Zaunyk, kad tu zaunytumbei. Tylėk ir nezaunyk. Jis jam per daug pagavo zaũnyt. Bernytis zaũnija su mergyte jaučius ganydamu. Zaũniji nėkus visai. Ką tu čia zaũniji, vis tiek nėkas neklausysis. Zaũnija visokias nesąmones ligu kluika. Gali sau zaunyti, kiek patinka. Ką čia tas diedas zaũnija? Ko čia zaũniji kaip šuo, a neisi lauko? Zaũnija kaip tas šuo į mėnesį veizėdamas. Nezaũnyk niekus, sakyk griekus. Atsistojęs anakur ir zaũnija. Anas kai atsisėda, tai visą dieną ir zaũnyja. Eik šalin nezaũnijęs. Ko čia zaũniji kaip pasamdytas? Dar negirtas, o niekus zauniji. Zaunyti jiems valia. Tuojau apie skyrimą pradeda zaunyti. Tolesniai tas pats rašytojas dar zaunija: – Tame pasvietė [je], sako, gyvena kiaušrijai. Tauzyk sau ir zaunyk, ką tinkamas, mes žinom, jog būrys daugiaus gal nuvalioti nekaip vienas. Apie Joną tie liežuvnykai daug kaulija ir zaunija. <br/>2. <span class="explanation">nuolat, įkyriai ko prašyti, kaulyti: </span> Prašyti ir visados zaunyti. Pristojęs zaũnijo, pinigų daugiau negavo. Senai zaũnija, tai nebesimėgė, stojau ir padirbau. Zaũnyk nezaũnijęs, pasakiau, i kvit. Zaũnija ir zaũnija: ir jam tokio kvietko reikia. Aštuonias dienas pabuvau [ligoninėje], ale zaũnijau zaũnijau: leiskit namon. Visu keliu zaũnijo [mergelytė] lėlę nupirkt. Nupirksiu, nupirksiu, tik nebezaũnyk. Zaũnijo ir zaũnijo kožna diena, kol padirbau neapsikentęs. Kad jau teip zaũnija, duok kokį litą ar ką. Nezaũnyk, bo gausi par kaktą. Boba, į stubą įėjusi, pirmučiaus dalies meldė, o tą gavusi, pradėjo visokių niekniekių švelniai zaũnyt. <br/>3. <span class="explanation">verkšlenti, žliumbti: </span> Neskenčia, kad zaũnija: teip jau galva išdužyta. Ale tu tai kaip ir mažas vaikas: zaũniji ir zaũniji, kada gi ir nustosi. I zaunija į kertę įsilindęs. Benk zaũnyti, o da gausi. Be reikalo zaũniji, vis tiek nieko neduosiu. Ko zaũniji kaip merga. <span class="explanation">priekaištauti, niurzgėti: </span> Vyras zaũnijo mažai pavalgęs. Kad atse [jo] apyžalė duona iškept, tai dabar zaunysi man visą mėnasį. Gaspadorius ir sako: „Kaip tu, bambly, drįsti zaunyt, tokią košę peikt?“. <br/>4. <span class="explanation">negražiai, nepadoriai kalbėti, piktžodžiauti, blevyzgoti: </span> Nezaũnyk prie žmonių, begėdi tu! Jokūbas zaũnija visokius nėkus, vaikus veda iš kelio. Svietas zaũnija bjauriai, zyza ir zyza. Yr tokių: zaũnys zaũnys i vis aple antrą galą trauks. Buvo kriaučius, tas, po parapiją valkiodamasis, kaip drignių prisivalgęs nezaunijo, jaunųjų nepiktino. Motina bardavos: – Nezaunykit! Dėl to kad aš ateisiu, tai aš priminsiu jam jo darbus, kurius jis daro ir zaunija piktais žodžiais prieš mus ir tuomi nesikakdina. <br/>5. <span class="explanation">loti: </span> Ar nustosi tu zaũnijęs vieną kartą?! Eik būdon! Vakar perniek zaũnijo ir zaũnijo, sakau, ka taũ vilkai suėst! Ir šunys nutilo, nės ir jiems gana buvo darbo zaunyti per visą dieną. <br/><b>apzaũnyti</b>. <span class="explanation">apkalbėti, kalbėjimu nurungti: </span> Džiaugiasi iš to tėveliai, kad vaikai, ganydami kiaules, jau apzaunyja didelius. <br/><b>atzaũnyti</b>. <span class="explanation">mėgdžiojant lojimą, atšaukti, paneigti: </span> Aptarytojas atzaunijo šlovę triskart pasuolėj. <br/><b>įzaũnyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug plepėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įteigti: </span> Augantims tokias nesąmones <span class="explanation"> (bedievystę) </span> lengvu įzaũnyti. <br/><b>išzaũnyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išplepėti, išpasakoti: </span> Išzaunyti, ištauzyti. Boba išzaũnija visus niekus. <br/>2. <span class="explanation">išprašyti, iškaulyti: </span> Tole zaũnijo, kole išzaũnijo. Išzaũnijo paskutinį rublį. Iš kur čia tas terbas išsizaunijai? <br/><b>nuzaũnyti</b>. <span class="explanation">nušnekėti, nusišnekėti: </span> Andais Kelnickūtis čystai vėjus nuzaũnijo – musėt anam neb visi numien. <br/><b>pazaũnyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paplepėti, pataukšti: </span> Eik ir ten pazaũnyk, čia jau man prizaunijai. Neprasidėk, pazaũnys i nutils. Tik tu, meldžiamas, tą nepazaũnyk kam. Pazaũnijo ne šią ne tą – nukvakusi. O pri darbo prėjęs jis ir ne iš dūšios dirbdavo, bet kaip sapnuodamas arba snopsodamas styrodavo po ilgas valandas ar su pypkapalaikiu darbą turėjo, ar su bile kuo pasizaunydavo. <br/>2. <span class="explanation">pažliumbti: </span> Pazaũnyk, seniai jau begirdėjau. <br/><b>prazaũnyti</b>. <span class="explanation">praplepėti: </span> Gerą valandą prazaũnijo, nors i duok su pagaliu. Bengi mun ausis prazaũnyti. Teip visą vakarą ir prazaũnijo. <br/><b>prizaũnyti</b>. <span class="explanation">priplepėti: </span> Na ir prizaũnyjo! O toj kalė kad prizaũnijo ant mano vaiko! Daug nėkų prizaũnyti. Tu prie to nekaltas, pikti liežuviai tau ausis prizaunijo. Prisiplepėti, prisiževernoti, prisizaunyti. <br/><b>suzaũnyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sušnekėti: </span> Vėplė, kuris suzaunijo, o jūs, kvailos, patikėjot ir riksmą čia keliat, nors dievus laukan nešk. Daro drąsų kalboje, beje, niekus suzaunyt. <br/>2. <span class="explanation">zaunijant užsipelnyti: </span> Zaunijo zaunijo ir susizaunijo kačergą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.