Paveizus – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „pavyzdys, modelis, panašumas“ arba „vaizdas, atvaizdas“. Dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose.
Pavyzdžiai:
1. „Jis yra tėvo paveizus“ – jis panašus į tėvą (kaip tėvo atvaizdas).
2. „Gerbk senųjų paveizą“ – sek senųjų pavyzdžiu.
3. „Knygoje matė paveizą senovės pilies“ – matė senovės pilies atvaizdą/brėžinį.
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas tik klasikinėje literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.