Paveizdingystė – tai kalbos savybė, kai žodžiai ar posakiai sukuria vaizdingus, ryškius įvaizdžius, kad skaitytojas ar klausytojas galėtų mintyse „pamatyti“ aprašomą dalyką. Dažnai pasitelkiama vaizdžių epitetų, metaforų, palyginimų.
Pavyzdžiai:
1. „Naktį mėnulis kaip sidabrinė pjautuvėlė kabėjo tamsiame dangaus aksomite.“ (vaizdiniai epitetai ir palyginimas)
2. „Jo akys – du ištirpę ledo gabalai.“ (metafora)
3. „Vasaros saulė liejo karštą auksą ant pievų.“ (vaizdingas veiksmažodis ir metafora)
Trumpai: paveizdingystė – kalbos vaizdiškumas, kuris žodžiais „piešia“ vaizdus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.