Paūžčioti – laikinai ką nors laikyti, nešioti (dažniausiai nepatogų, sunkų ar nemalonų daiktą). Turi šiek tiek neigiamą atspalvį – veiksmas atliekamas su nepasitenkinimu, prievarta ar sunkumu.
Pavyzdžiai:
1. Turėjau porą valandų paūžčioti jo kuprinę, kol jis grįžo.
2. Vėl teks paūžčioti šį sunkų lagaminą iki stoties.
3. Nebekviesk jo – tik dar vieną vaiką teks paūžčioti visą vakarą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.