Patrūnėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis globojimą, rūpinimąsi, globėjiškumą (dažniausiai perteikiant šiltą, tėvišką/šeimyninį pobūdį).
Nors nėra labai dažnas kasdieninėje kalboje, vartojamas literatūroje ar kalbant apie santykius, kuriuose vyresnis/patyrusias asmuo rūpinasi jaunesniuoju.
Pavyzdžiai:
1. Tėvo patrūnėjimas vaikams buvo jaučiamas kiekviename jo žodžioje.
2. Senelis švelniu patrūnėjimu prižiūrėjo sode augančias obeles.
3. Jos mokytojos patrūnėjimas padėjo jam įgauti pasitikėjimą savimi.
Sinonimai: globa, rūpestis, globėjiškumas, opa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.