.
patrakaĩ (patrochy, пoтpoxa). papjauto gyvulio ar paukščio galva, galūnės ir vidaus organai (širdis, plaučiai, kepenys ir kt): Veršio mėsą pardavė, pasiliko tik pãtrakus. Sudėk tuos pãtrakus, išvirsme košelieną. Iš patrakų̃ sudėjom dešrų. Viriau juką ir išviriau visus pãtrakus. Būdavo, sudarai pãtrakus ir išverdi muilo. Valgai ir pãtrakus, kai kita negauni. liekanos; menkos vertės daiktai: Man iš ažudarbio tik patrakaĩ liko. Trinyčiai visai nuplyšę, tikri patrakaĩ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.