tevérnoti, -oja, -ojo. tevernóti, -ója, -ójo.
1. iš lėto kalbėti, pasakoti, plepėti: Ans prigėręs tevérnojo nesuprastinai, iš lengvo. Tevérnojo tevérnojo visą dieną, atsbodo ir klausyt. Besėdančios išsižergusios i betevérnojančios. Bešnekant, betevérnojant tėvai mergõs su piršliu išgeria visą alvę midaus arba vyno.
2. priekabiai kritikuoti, niekinamai kalbėti, niekus taukšti: Bet tik – baikas tevérnoja. Prisigėręs, sako, kažką tevérnojęs.
3. pamažu negražiai valgyti: Tevérnoja kaip mažas vaikas.
ištevérnoti.
1. (ppr. iš lėto) išpasakoti, išsakyti: Lauk, kol sūnus ištevérnos visus žodžius. Ans atsileidęs teip ištevérno [ja] viską.
2. išjuokti, iškoneveikti: Kaip ans moka žmogų ištevérnoti.
patevérnoti. pakalbėti: Gražiai patevérnojęs, paduoda vainiką pamergei segėjai, o ši prisega jį nuotakai ant viršugalvio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.