taukšė́ti, táukši (taũkši), -ė́jo. táukšėti.
1. daužant kuo, kalenant kelti trumpus, skardžius garsus, tauškinti, kaukšėti, paukšėti: Meistras ilgai žiūrėjo ratą, taukšėjo plaktuku, tvirtomis rankomis mėgino, ar gerai sustatyti stipinai. Išėjo gana drąsiai, lazda piktai taukšėdamas. Bėga vaikezas ir taukši lentele į tvorą. Tik slinko pro šalį žmonių šešėliai, taukšėdami į akmenis savo batais. Vieną priešpietį sėdėjo Jonas Puodžiūnas savo kabinete ir, užsidėjęs ant nosies akinius, taukšėjo skaitytuvais. Kas te táukši? – Ė stuobrį kapoja genelis. Ko tik neišgirsi tose giesmelėse! Paršelį žviegiant, katelę miaukiant, putpelą taukšint. Taukšiu, tauškenu dantimis. Táukši vilkelis dantimi. Ką čia táukši?! Nieko negirdžiu, ką sako! atsitrenkiant į ką kaukšėti, pyškėti: Ant kojų jiems taukši medinės klumpės. Vieškeliu taukšėjo ratai. Kad ten nebūtų žmogaus, tai netaukšėtų kirviai ir nedžirškėtų pjūklai. Arklių kanopos taukšėdamos trinksėjo į grindinio akmenis. Girdėjosi, kaip taukši skalbiančių žlugtą moterų kultuvės.
2. taukšti niekus, plepėti.
ištaukšė́ti.
1. kurį laiką tauškinti, tauškėti: Visą naktį ištaukšė́jo skaitytuvais.
2. išeiti taukšint: Stodolskis piktais žingsniais ištaukšėjo į savo kabinetą.
nutaukšė́ti. nueiti taukšint: Giedrutė krykšdama pasileidžia į kiemą, smagiai nutaukši taku. Klumpės nutaukšėjo per kiemą.
pataukšė́ti. pakaukšėti: Nemaža metelių reikia šiaip jau skaitytuvais pataukšėti.
prataukšė́ti. praeiti taukšint: Status ir papūtęs krūtinę jūs prataukšite pro svečių kambario duris.
sutaukšė́ti.
1. imti taukšėti sukaukšėti: Greitai išgirstame, kaip sutaukši į ledą arklių kanopos ir rogės iššliaužia iš kiemo.
2. suploti, supliaukšėti: Kasparas pirmasis sutaukšėjo delnais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.