Pataiga – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis atsitiktinį laimingą atradimą ar sėkmę, dažnai netikėtą. Jis vartojamas pabrėžti, kad kažkas pasisekė ne dėl pastangų, o dėl atsitiktinumo.
Pavyzdžiai:
1. Pataiga! Radau senovinę monetą tiesiog kasant daržą.
2. Jo pažintis su įžymiu režisieriumi buvo gryna pataiga.
3. Laimėti loterijoje – tai tik pataiga, ne įgūdis.
Sinonimai: atsitiktinumas, laimė, staigmena, netikėta sėkmė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.