pasvara

Pasvara – tai kalbinis reiškinys, kai žodžio pabaigos balsis (dažniausiai -i, -u, -a) „nuslenka“ į sekančio žodžio pradžią, jei jis prasideda balsiu. Tai būdinga tarmėms ir žmonių šnekai, ne literatūrinei kalbai.

Pavyzdžiai:
- Aš ir tu → gali skambėt kaip „A šir tu“.
- Ką aš? → „Kā ša?“.
- Ar tu? → „Ar tu?“ (čia pasvaros nebūna, nes po -r nėra balsio).

Svarbu: pasvara dažna greitoje, natūralioje kalboje, bet rašoma visada atskirai.

Įrašas
Paaiškinimas	Pasvara – tai kalbinis reiškinys, kai žodžio pabaigos balsis (dažniausiai -i, -u, -a) „nuslenka“ į sekančio žodžio pradžią, jei jis prasideda balsiu. Tai būdinga tarmėms ir žmonių šnekai, ne literatūrinei kalbai. Pavyzdžiai: - Aš ir tu → gali skambėt kaip „A šir tu“. - Ką aš? → „Kā ša?“. - Ar tu? → „Ar tu?“ (čia pasvaros nebūna, nes po -r nėra balsio). Svarbu: pasvara dažna greitoje, natūralioje kalboje, bet rašoma visada atskirai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.