svaiguliúoti, -iúoja, -iãvo. svaĩguliuoti, -iuoja, -iavo.
1. sirgti, negaluoti galvos svaigimu, svaiguliu: Svaĩguliavo visą dieną. Jau kelinta diena kaip svaiguliúoju.
2. būti kiek apsvaigusiam, pasvaigusiam. Galva svaiguliãvo. Pakilom abu svaiguliuojančiom galvom. Nedaug „pakeldavom“ tada. Surūkau cigaretę, ir galva svaĩguliuoja.
3. vaikščioti, klaidžioti apsvaigusiam.
išsisvaiguliúoti baigti svaigti, svaiguliuoti, prasiblaivyti (galvai): Išsisvaĩguliavo galva (pasveikau) . Kai atsikeliu, vis negerai. Gal išsisvaĩguliuos galva.
pasvaiguliúoti.
1. pasirguliuoti galvos svaigimu, svaiguliu: Pryš mirtį a dvi savaites pasvaĩguliavo.
2. kartais svaigti, suktis (galvai): Galva pasvaiguliúoja.
3. pavaikščioti, juntant svaigulį: Kai jam užeina, tai pasvaĩguliuoja, palaksto, bet tikrai nuomariu nevirsta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.