Pastovinimas – tai kalbos reiškinys, kai žodis ar posakis vartojamas nepagal bendrąsias kalbos taisykles, bet dėl įpratimo ar tradicijos (pvz., senovinės formos, netaisyklingi junginiai).
Pavyzdžiai:
1. Frazės: "bėgti kaip paskutinis" (vietoj "bėgti labai greitai").
2. Senovinės formos: "Dievaž" (šauksmininkas nuo "Dievas").
3. Susiję terminai: idiomai (pvz., "laužti galvą"), fraziniai veiksmažodžiai ("imtis reikalo").
Esmė: Tai įsišakniję kalbos vienetai, kuriuos mokomės kaip visumą, neanalizuodami jų struktūros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.