„Paspyrius“ – tai neoficiali, žargoninė lietuvių kalbos forma, reiškiančia paspirti arba pabėgti (dažniausiai nuo policijos, mokesčių, atsakomybės). Kilusi iš žodžio „spirti“ su priešdėliu „pa-“.
Pavyzdžiai:
1. „Pamatęs policininką, jis iškart paspyriau nuo aikštelės.“
2. „Reikės paspyrius, kol neišaiškino sukčiavimo.“
3. „Nusipirkęs alų, paauglys paspyrius iš parduotuvės.“
Pastaba: Vartojama tik šnekamojoje kalboje, dažniausiai jaunimo arba žargone. Standartinėje kalboje teisingiau būtų vartoti „pabėgti“, „dingti“, „išnykti“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.