speñgti, -ia, -ė.
1. ūžti, cypti. Jis šaukė, kad aũsys speñgė. Man ausis speñgia. Ir ausis spengia visokių bjaurybių besiklausant, t. y. ūžia. Kaip šoviau, net dabar ausys speñgia. Tiek gela galva, kad ir ausys speñga. Speñga galva dikčiai, tas gripas, matai, y [ra] toks. Speñga ausys – būs dargana. Viskas nuščiūva, ir ausys pradeda spengti nuo tylos. Vaikinai, susirinkdami būriais, klernetas, armonikas, muzikas griežė, cypino šuns balsais, net ausys spengė. Man ausyse speñgia. Ausėse speñga. Atspėk tu man, katroj ausy speñgia. Kai tik galvą pradeda skaudėt, tai ir ausyse ima speñgt. Mun kožną dieną galvo [je] speñga. Speñgia ausyse – išgirsiu naujieną. Par ausis speñga, kilsta neramumai į galvą. Turbūt naujieną išgirsiu – kairę ausį spengia. Jis taip garsiai sušvilpė, kad man net ausis speñgia. Galvą ma [n] speñgia. Man nuo to ūžimo net ausis speñgia. Apsaugok, Viešpatie, kiek tie vaikai mun įkyrėjo – kiauras dienas speñga ausis nu jų riksmo. Kad ausis spengia, tai toje valandoje kas nors miršta. zvimbiamai, cypiamai skambėti (ausyse): Par ausis spengia klykesys. Laukiame laukiame, varpai ausys spengia, ir nusibodo.
2. daryti, kad ūžtų, cyptų (galva, ausys): Vaikai, kam spengat ausis senims! Jo balsas auses speñga. Atsitrauk, dukrale, nespenk munie galvelę.
3. kelti zvimbiamą gaudimą: Varpo balsas eita spengdamas. Skamba ir spengia tylos graudulingi varpai. Visą dieną įkyriai spengia godus, rajus lentpjūvės pjūklas. Ar girdi, kaip teleponų drotys speñga? Kulka atsimušė į vinį ir spengdama nulėkė toliau. Stojo tyla, tokia spengianti tyla, kad buvo girdėti, kaip plazda lempos stikle liepsnelė. Žmonės skuba ant rarotų. Spengia šaltis; dar tamsu. Spengė neprietelių nelygus šauksmas.
4. būti pilnam zvimbiamo gaudimo: Laukai speng nuo didelio balso.
5. zyzti, birbti, dūgzti, zirzti. Bitelės ing lauką lekia spengdamos. Šit graudžiai spengia ir draskosi musė, voro tinkluos besinarpliodama. Daugiaus vėl einu einu per tą mišką, girdžiu: spengia, bimbia, kaukia. | Kaip karveliai lankosu, kurie vis krūvoje speng (parpia).
6. vilioti jerubes plunksninio švilpuko švilpimu.
7. tvoti, kirsti: Kad speñgė į ausį, tai nusirito.
įspeñgti, -ia, į̃spengė. zvimbiant įkirsti, įgelti: Spingt įspengė į pakaušį bitis.
nuspeñgti, -ia, nùspengė
1. labai suspengti, nuūžti. Man ausį nùspengė. Nuspengė ausis. Vidury liepyno lapei ėmė ir nuspengė kairę ausį. Nū̃spengė par galvą, i pradėjo dikčiai skaudėti. Botagas kokio dvejeto sieksnių; kad pliaukštels, tai kaip iš šautuvo, net per ausis nuspengia. Tiktai spingt i nusispengė ausys.
2. nuaidėti zvimbiant, spengiant. Nuspengė per kambarį aštrus Nastazės juokas. Skardus plaktuko dūžis nuspengia virpėdamas per kalvę. Viršum jų galvų nùspengė karo gandas.
paspeñgti, -ia, pàspengė. kiek suspengti: Man pàspengė ausyse.
praspeñgti, -ia, pràspengė. spengiant praeiti, pralėkti: Tam patime akies mirksnyje ir praspengė šūvis pro Firšterio ausis.
prispeñgti, -ia, prìspengė. daug spengti, priūžti: Ausis prispeñgia visokių bjaurybių, klausant par spaviednę griekų, kol nusispeng kaip varpas.
suspeñgti, -ia, sùspengė.
1. trumpai spengti: Tik sùspengė ausėse, i aš parkritau. Kai vožė galvon, net ausyse sùspengė.
2. zvimbiamai suskambėti (ausyse): Ausyse suspengė plačiaragių žalų karvių skambalėliai. Ausyse suspengė tyla.
3. zvimbiamai sušvilpti: Suspengė švilpuko balsas.
užspeñgti, -ia (ùžspengia), ùžspengė
1. spengiant apkurtinti: Teip ausį ùžspengė, kad veik nieko negirdžiu. Eik kitur kaustyt tą geležgalį, čia ma ausis užspengsi. Vaikai, baikiat siusti, auses ùžspengėt! Trenksmas toks didelis buvo, ka net ausis ùžspengė. Žvyginasi, cypinasi, ar ne paršeliai – ausis užspengia jų gomurinės.
2. pradėti spengti, ūžti: Kirto per ausį, net užspengė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.