pasparus

Pasparus – tai neoficialus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis pasipūtęs, išdidus, įsivaizduojantis žmogus.

Pavyzdžiai:
1. Nebūk pasparus! – Nesielk kaip išdidus.
2. Kaip pasparus pasielgė. – Pasipūtęs, išdidžiai.
3. Jis iš karto tapo pasparus. – Įgijo per daug pasitikėjimo savimi.

Sinonimai: pasipūtėlis, išdidus, puikūnas (šnek.).
Pastaba: Vartojamas neformaliame kontekste, dažnai su šiek tiek neigiama ar juokingu atspalviu.

Įrašas
Paaiškinimas	Pasparus – tai neoficialus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis pasipūtęs, išdidus, įsivaizduojantis žmogus. Pavyzdžiai: 1. Nebūk pasparus! – Nesielk kaip išdidus. 2. Kaip pasparus pasielgė. – Pasipūtęs, išdidžiai. 3. Jis iš karto tapo pasparus. – Įgijo per daug pasitikėjimo savimi. Sinonimai: pasipūtėlis, išdidus, puikūnas (šnek.). Pastaba: Vartojamas neformaliame kontekste, dažnai su šiek tiek neigiama ar juokingu atspalviu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.