šniùrkščioti, -ioja, -iojo.
1. su garsu traukyti nosimi: Su nosia šniùrkščioti, t. y. smurglius traukti į save. Kiekviename kieme augo būriai šniurkščiojančių nosimis, bet gajų ir ištvermingų berniokų ir mergiočių.
2. verkšlenti traukant nosimi: Ko tu šniùrkščioji, t. y. nusikūkčiodamas verki. Bet šniùrkščioja del žmonių akių: nė te gaila, nė te konais. Dar čia šniùrkščiosi! Cit! Kodė tą vaiką taip rėkinot, ka i užmigęs da šniùrkščio [ja] ! O aš, paskui eidamas, tik ašaroju, tik žliumbiu, šniurkščioju.
pašniùrkščioti.
1. kiek patraukyti nosimi.
2. šniurkščiojant paverkšlenti: Sudeviau par nagus, pašniùrkščiojo pašniùrkščiojo i nuejo.
užsišniùrkščioti užsikūkčioti: Ka krokė, ka šaukė užsišniùrkščiodama, užsišniùrkščiodama!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.