pašliukš

„Pašliukš“ – šnekamojoje kalboje vartojamas jaustukas, reiškiantis greitą, staigų judėjimą, dažniausiai skrydį, kritimą ar išnykimą (pvz., „štrykt“, „dink“). Kilęs iš veiksmažodžio „šliūkti“ (stumtis, kristi).

Pavyzdžiai:
1. Skrydis: „Paukštis pašliukš – ir dingo danguje.“
2. Kritimas: „Pašliukš nuo stogo – ir sniego griūva!“
3. Išnykimas: „Vaikas pašliukš už kampo – nebėra niekur.“

Pastaba:
Vartojamas retai, dažniau liaudies pasakose ar poetinėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	„Pašliukš“ – šnekamojoje kalboje vartojamas jaustukas, reiškiantis greitą, staigų judėjimą, dažniausiai skrydį, kritimą ar išnykimą (pvz., „štrykt“, „dink“). Kilęs iš veiksmažodžio „šliūkti“ (stumtis, kristi). Pavyzdžiai: 1. Skrydis: „Paukštis pašliukš – ir dingo danguje.“ 2. Kritimas: „Pašliukš nuo stogo – ir sniego griūva!“ 3. Išnykimas: „Vaikas pašliukš už kampo – nebėra niekur.“ Pastaba: Vartojamas retai, dažniau liaudies pasakose ar poetinėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.