pašlemė̃kis, -ė. pašlemėkas:
1. Tai mūsų kaimo bernai tikrūs pašlemėkiai: nei jie moka šokt, nei kaip reikia apseit.
2. Geras dainas pirma išdainavo, o nū pašlemėkes dainuo [ja],
t. y. prastas, menkas. O ta lepšė pašlemėkė visų grybų paskutinė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.