skomė́ti, skõmi (-ė́ja), -ė́jo.
1. skonėti 1: Burna skomė́ [ja],
kad saldų valgai, t. y. saldė [ja]. Ana nor skomė́dama paskomėti medaus. Skaniausis medus: lūpos kimba, tebskomė́ [ja] burna ir šiandien. Ten skomi toks skonis, kurio nesumažina valgymas. [Tą] valgį ir gėrimą svetys ne visai teskomėjos. Aš tiktai putu srebu, putu srebu ir skomėjuos.
2. ragauti: Gandras nabagas su savo ilgu snapu barškino į torielkos kraštus, niekaip negalėjo skomė́ti. Nieksai nedrįso skomėti to skystimo.
3. patikti, pamėgti: Jam psalmės Dovydo it lašišos skomėjo.
4. džiaugtis, mėgautis: Širdis tebskomė́jas gerais laikais.
paskomė́ti. paragauti: Ans nor paskomėti medaus, t. y. paragauti. Sunku yra išlepusiam žmogui skaninių pakentėti, jis tarės mirsiąs, jei nepaskomėsiąs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.