skersakiúoti, -iúoja, -iãvo.
1. šnairomis, piktai žiūrėti, dėbčioti: Ji taip skersakiãvo į mane visą vakarą, maniau, kad akimis suės. Už ką an manę skersakiúoji? Pamačiau tik skersakiúojant, tuoj supratau, kad, kalbos nebus. Reta marti, katro an vyro močios neskersakiúoja. Uošvienė marčią, slenksčio neparžengusią, ėmė skersakiúoti. Neskersakiúok, vis tiek nieko nepeši. Už ką tu muni skersakiavái? Ko čia į muni skersakiúoji kaip driežas į gegužę? Ką aš tau padariau?! Nekenta žmonys anos ir skersakiúo [ja]. Jei tau muno darbas netinka, sakyk, o skersakiúoti neskersakiúok. Skersakiúok neskersakiãvęs, būsi Gerulių žentas, ir gana!. O nuo to pasakymo … ėmė visai skersakiuotis (pyktis) . reikšti nepasitenkinimą: Dzūkai truputį skersakiuoja į juos. už šias išdaigas, tačiau, suprantama, ne taip kaip į šernus. Ne vienur ir tūli lietuviai labai skersakiuoja ant mūsų laikraščio.
2. slapčiomis, vogčiomis žiūrėti, dairytis: Negražu yra taip skersakiuoti, rodos, kad vogti taisais. Net vežėjas su tarnu, nuo savo sėdynių nežymiai gręždamiesi, skersakiuoja nustebę, nesuprasdami, kas jų panelei atsitiko.
išskersakiúoti. kurį laiką skersakiuoti.
paskersakiúoti. piktai pažiūrėti, pašnairuoti: Jis į mane paskersakiavo.
suskersakiúoti. piktai pažiūrėti, sušnairuoti: Giedi, martele, – vėl suskersakiavo į Antanėlį Laurynas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.