paskelsti

skel̃sti, -ia (-a. -ta), -ė (-o).

1. būti skalsiam, ilgam užtekti: Kad mažas knatas, skels ilgiau taukų. Kad uliavosi, pokelius kelsi, neilgai skels tau duonos, uždaro, t. y. neilgai tau užteks. Šita bulbų duobė mum skel̃sia, pirmąją, regis, greičiau suvalgėm. Skel̃sia žirniai: pernai šitu laiku nupirkta pudas ar kiek. Skel̃sia vasarą, žiemą tai daugiau suvalgom mėsos. Ta mėsa nieko neskel̃sia: pavalgai i nori valgyt. Miltų da skel̃sa, ka tik meisos būtų. Prie pieno ir mėsa geriau skelstų. Valgyk, ka skel̃stų lig Vilniaus [, kol nuvažiuosi]. Tie avitaukiai mums pagedusiai skel̃sa. Kad šitiek tevalgai, viskas tau ir skel̃sia. Senesnė duona tai daug ilgiau skel̃sia. Kaip gali duona skel̃sti, kad su plutoms vištas lesina. Ir šiaudai skel̃sė, ir dobilai. Aš nežinau, kodėl šįmet pašaras neskel̃sia: rodos, ne po daug nė duodu. Didžiai skel̃s ta nauda. Jam niekas neskel̃sia: drabužį, avalynę kaip mat ir sudrasko. Nieko nèskelsa tie rubliai. Kap pinigų nėra, tai jiej ir nèskelsia. Kai duona šauna pečiun, tai svetimas sako: – Skalsą duonai! Atsako: – Duodie skel̃st. Skalsą garui! (). – Duokdie skel̃st. Nemiskalsu, nemiskelsa. Skelsia (skelsė) kap šun [iui] dešra po kaklu. Neteisus turtas neskel̃s. Tik savo rankom uždirbtas pinigas skel̃sia. Kai daugiau turi, tai ilgiau skel̃sia. Pirktinė duona neilgai tesiskelsia.

2. taupyti: Pašaro mažai, reik skel̃sti.

3. gausiai teikti: Jam aitivaras labai skel̃sia. Tavi garbinam, jog šį metą mums viso skelsdams sveikus užlaikei. gausinti, dauginti: Šiltą lytų nudalyk su skelstama žegnone!. Dievas mus apstai papenės ir tą mažumą, kurį turim, teipo peržegnos, kaip skelsis, ir mes su šeimyna tikrai privalgysim.

4. gausiai turėti, būti pertekusiam: Kad mesos skels, tai ir tau vels, t. y. ja užteks, liks, duosma.

5. būti įsigalėjusiam, viešpatauti, klestėti: Skelsia suktybės, apgaudinėjimai, nuomos … ant turgaus, po sūdus ir sankalbose. O gal Dievas daryti, jeib tarp jūsų visoki malonė skelstų. Ger žemei tai, kur visadai pakajus išsilaikos, skelst doroje, gaišt maištuose. Skels tarpu naminykų tavų pažinimas Dievo tikrojo.

6. būti, darytis didesniam, vertesniam: Reikia tau to, idant tavo teisybė didžiaus skelstų nekaip anų zokanykų. Nes jei tiesa Dievo per mano melą skelsė ant garbės jo, kogidėl dar aš sūdijamas esmi kaipo griekingas?
paskel̃sti, -ia (pàskelsia. pàskelsa), pàskelsė.

1. užtekti ilgesniam laikui: Jeigu prameigsi jeibką iš viralo, paskels tau miltai. Kai visa ko yr, tai ir duona pàskelsa. Žiūrėkit, kad pašaro nors iki Velykų paskelstų. Anglių nusipirkom, sakau, malkos kaži kai paskel̃s. Ka jau y [ra] pieno, mėsa pasìskelsia. Kai akselį susipjausim, gal dobilai nors kiek pasiskel̃s.

2. pataupyti: Šiaudų daug turėjau, tai šieną pàskelsiau.
praskel̃sti, -ia (pràskelsia), pràskelsė (-o).

1. būti skalsiam, ilgai užtekti: Gera mėsa neskalsi, ilgai nepràskelsia. Apstas praskelsia. | Praskel̃so jam arti dirvoną, t. y. yra daug, negali suarti.

2. išsiversti: Šią žiemą praskel̃siu ir su senu paltu.
užskel̃sti, -ia, ùžskelsė. ilgam užtekti: Duona ùžskelsė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skel̃sti, </b>-ia (-a. -ta), -ė (-o). <br/>1. <span class="explanation">būti skalsiam, ilgam užtekti: </span> Kad mažas knatas, skels ilgiau taukų. Kad uliavosi, pokelius kelsi, neilgai skels tau duonos, uždaro, t. y. neilgai tau užteks. Šita bulbų duobė mum skel̃sia, pirmąją, regis, greičiau suvalgėm. Skel̃sia žirniai: pernai šitu laiku nupirkta pudas ar kiek. Skel̃sia vasarą, žiemą tai daugiau suvalgom mėsos. Ta mėsa nieko neskel̃sia: pavalgai i nori valgyt. Miltų da skel̃sa, ka tik meisos būtų. Prie pieno ir mėsa geriau skelstų. Valgyk, ka skel̃stų lig Vilniaus [, kol nuvažiuosi]. Tie avitaukiai mums pagedusiai skel̃sa. Kad šitiek tevalgai, viskas tau ir skel̃sia. Senesnė duona tai daug ilgiau skel̃sia. Kaip gali duona skel̃sti, kad su plutoms vištas lesina. Ir šiaudai skel̃sė, ir dobilai. Aš nežinau, kodėl šįmet pašaras neskel̃sia: rodos, ne po daug nė duodu. Didžiai skel̃s ta nauda. Jam niekas neskel̃sia: drabužį, avalynę kaip mat ir sudrasko. Nieko nèskelsa tie rubliai. Kap pinigų nėra, tai jiej ir nèskelsia. Kai duona šauna pečiun, tai svetimas sako: – Skalsą duonai! Atsako: – Duodie skel̃st. Skalsą garui! (). – Duokdie skel̃st. Nemiskalsu, nemiskelsa. Skelsia (skelsė) kap šun [iui] dešra po kaklu. Neteisus turtas neskel̃s. Tik savo rankom uždirbtas pinigas skel̃sia. Kai daugiau turi, tai ilgiau skel̃sia. Pirktinė duona neilgai tesiskelsia. <br/>2. <span class="explanation">taupyti: </span> Pašaro mažai, reik skel̃sti. <br/>3. <span class="explanation">gausiai teikti: </span> Jam aitivaras labai skel̃sia. Tavi garbinam, jog šį metą mums viso skelsdams sveikus užlaikei. <span class="explanation">gausinti, dauginti: </span> Šiltą lytų nudalyk su skelstama žegnone!. Dievas mus apstai papenės ir tą mažumą, kurį turim, teipo peržegnos, kaip skelsis, ir mes su šeimyna tikrai privalgysim. <br/>4. <span class="explanation">gausiai turėti, būti pertekusiam: </span> Kad mesos skels, tai ir tau vels, t. y. ja užteks, liks, duosma. <br/>5. <span class="explanation">būti įsigalėjusiam, viešpatauti, klestėti: </span> Skelsia suktybės, apgaudinėjimai, nuomos … ant turgaus, po sūdus ir sankalbose. O gal Dievas daryti, jeib tarp jūsų visoki malonė skelstų. Ger žemei tai, kur visadai pakajus išsilaikos, skelst doroje, gaišt maištuose. Skels tarpu naminykų tavų pažinimas Dievo tikrojo. <br/>6. <span class="explanation">būti, darytis didesniam, vertesniam: </span> Reikia tau to, idant tavo teisybė didžiaus skelstų nekaip anų zokanykų. Nes jei tiesa Dievo per mano melą skelsė ant garbės jo, kogidėl dar aš sūdijamas esmi kaipo griekingas? <br/><b>paskel̃sti, </b>-ia (pàskelsia. pàskelsa), pàskelsė. <br/>1. <span class="explanation">užtekti ilgesniam laikui: </span> Jeigu prameigsi jeibką iš viralo, paskels tau miltai. Kai visa ko yr, tai ir duona pàskelsa. Žiūrėkit, kad pašaro nors iki Velykų paskelstų. Anglių nusipirkom, sakau, malkos kaži kai paskel̃s. Ka jau y [ra] pieno, mėsa pasìskelsia. Kai akselį susipjausim, gal dobilai nors kiek pasiskel̃s. <br/>2. <span class="explanation">pataupyti: </span> Šiaudų daug turėjau, tai šieną pàskelsiau. <br/><b>praskel̃sti, </b>-ia (pràskelsia), pràskelsė (-o). <br/>1. <span class="explanation">būti skalsiam, ilgai užtekti: </span> Gera mėsa neskalsi, ilgai nepràskelsia. Apstas praskelsia. | Praskel̃so jam arti dirvoną, t. y. yra daug, negali suarti. <br/>2. <span class="explanation">išsiversti: </span> Šią žiemą praskel̃siu ir su senu paltu. <br/><b>užskel̃sti, </b>-ia, ùžskelsė. <span class="explanation">ilgam užtekti: </span> Duona ùžskelsė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.