pasivaidinimas

Pasivaidinimas – tai kalbos priemonė, kai veiksmažodis vartojamas neveikiamojoje rūšyje, nurodant, kad veiksnys yra neaiškus, nesvarbus arba pats veiksmas yra svarbesnis už veikėją.

Pavyzdžiai:
1. Čia statomi namai. (kas stato – neaišku/svarbu tik statymas)
2. Laiškas buvo atsiųstas vakar. (kas atsiuntė – nesvarbu)
3. Ši knyga yra skaitoma daugelyje šalių. (bendras faktas)
4. Darbai bus baigti iki penktadienio. (svarbu užbaigimas, ne atlikėjas)

Trumpai: Pasivaidinimas nukreipia dėmesį į veiksmą ar objektą, o ne į veikėją. Dažnas mokslo, oficialių pranešimų, instrukcijų kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Pasivaidinimas – tai kalbos priemonė, kai veiksmažodis vartojamas neveikiamojoje rūšyje, nurodant, kad veiksnys yra neaiškus, nesvarbus arba pats veiksmas yra svarbesnis už veikėją. Pavyzdžiai: 1. Čia statomi namai. (kas stato – neaišku/svarbu tik statymas) 2. Laiškas buvo atsiųstas vakar. (kas atsiuntė – nesvarbu) 3. Ši knyga yra skaitoma daugelyje šalių. (bendras faktas) 4. Darbai bus baigti iki penktadienio. (svarbu užbaigimas, ne atlikėjas) Trumpai: Pasivaidinimas nukreipia dėmesį į veiksmą ar objektą, o ne į veikėją. Dažnas mokslo, oficialių pranešimų, instrukcijų kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.