Pasiutpolkė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis labai įsiutusią, agresyvią moterį (dažnai su neigiamu atspalviu, panašiai kaip „piktpolkė“). Kilęs iš žodžių junginio „pasitę be proto“ + „polkė“ (moteriškoji „pulkas“ arba „pulkius“ versija).
Pavyzdžiai:
1. Kaimynė kaip pasiutpolkė puolė barti vaikus už triukšmavimą.
2. Susierzinusi pardavėja sukilo kaip tikra pasiutpolkė.
3. Neprovokuok jos – gali virsti pasiutpolke.
Pastaba: Žodis vartojamas neformaliai, dažniausiai šnekamojoje kalboje ar ekspresyviuose apibūdinimuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.