.
rokúoti, -úoja, -ãvo (rokować)
1. patarti: Aš jam gerai rokavau, ale jis manęs neklausė. tartis: Šiuodu rokúo [ja],
kaip aną reik [ia] nužudyt. Mudu su žmona rokúojav, ką darysim. Reiks rokúotis su pirmininku, gal duos šiaudų. Nu pat rytmečio rokúojas i nėkaip pri vieno neprieita. Rokúokis nesirokãvęs, jeigu susitarti neįmanoma. Kaip mes čia rokúosmos su tais piningais. Pradėjo rokúotis apei nuvežimą ir piningus. Gaspadoriai… rokavos, kas reiks ant rytojaus dirbti. Rokúokis, dukrele, su motule, kol laikas. Karčemo [je] atradau poną Borevyčią ir poną Godlevskį besirokuojančius. Kitą kartą žmogus su velniu susitikę ir ėmę rokuotis apie bandžiulystę.
2. kalbėti, šnekėti: Jis liuobėjo rokuoti. Rokúoji, rokúoji, ir vis tas pats. Klebonas atsigėręs ėmė kaži ką rokuoti apie kokią medžiagą bažnyčiai. Aš pats laukiau ir kitiems apie tai rokavau. Rokuok nerokuok, nėko gero neišrokuosi. Apei ką teip ilgai su juo rokavaĩsi? Ka rokúojas abudu pri vartų! Dabar tai laikas tau rokuotis! Bėk vandens parnešk. Ką jūs galit i rokúoties par dienų dienas?! Su durniu nėkumet dorai nerokúosys – tujau išvažiuo [ja] į lankas. Rokúokis su subine! Rokúojasi kaip kiaulė su žąsinu. Ana tujaus atsibudo ir pradėjo rokúoties. Kas daug rokúojas, mažai dirba. Stalas rokúojas, o šeimyna valgo. mokėti kalbėti, vartoti kokią kalbą, tarmę: Ir anie lietuviškai vien rokúojas, tie vaikai. Ar ans moka žemaitiškai rokúotis? Prasčiai ir aš rokúojuos [tarmiškai].
3. ginčytis, bartis: Reiks tau kukuoti su gegutėlėms, reiks tau rokúoti su anytėlėms. – Velim kukuoti su gegutėlėms, ne ką rokúoti su anytėlėms. Tos bobos visą dieną rokãvos. Anuodu nėkada tarp savęs nesirokãvo, geruoju gyveno. Gėrė visi, rokãvosi i susipešė. Nors juodu ir broliai, bet rokúojas ir rokúojas per dienų dienas. Taip rokúodamies tik nesusipeškit.
4. apkalbėti: Rokúojamasis visumet keliu eita.
5. sakyti, teigti: Jis rokuoja, kad parduot tą telyčią, ir gana. Norvydas rokúo [ja],
ka bulbes laikas jau kasti. Jonukas rokúoja eisiąs į daktarus. Tai tu rokúoji, kad jis negrįš šiandien? Jauniejai paklausykiat, ką seniejai rokúo [ja]. Geriau, rokúo [ja],
ubagais eiti, ką pas tokį vaiką gyventi. Buvo, rokúoja, vakar tetė užvažiavęs. Rokúoja daug vakar dyvų mačiusi. Rokúoji, da negerai gyventi. Rokúoja, kad būčia tos duobės neradęs, tai, sako, būčia ir nepatikėjęs: maža kada kap sapne susapnuoji. Juziuk, – rokúoja, – nueik, išleisk tą karvę, kur pritvinkus. Apkabino kaklą. – Mama, neisiu, ir gana, – rokúo [ja].
aprokúoti.
1. bendrais bruožais susitarti: Didumą gal tujau pat aprokúoti. Kad džekonai, surašiusys aprokuotus dalykus, mėnesį netrukdamys, nuleistum vyskupui. Tas klebonas nebuvęs apsirokavęs su kuningais, kas pamokslą pasakytų.
2. susiderėti, susilygti: Apsirokavau su kitu [šeimininku].
3. apsakyti, išpasakoti: Kad aš pats durnasis iš klioštoriaus, aprokaváu jo mylestai. | Čia tamsumas neaprokúotas. Apsirokúosiav liūb su seserele, sako, neturiu batelių vaikeliuo nupirkti. Apklostys, nuglostys, apsirokúos: vaikeliai muno.
4. ginčytis, bartis: Kaip reik [ia] su tuo žmogu, tokiu nedoru, apsirokúoti.
5. ginčijantis nugalėti, įveikti: Ka nėkas anos neaprokúos!
6. apšnekėti: Aprokúoja, kur kokia moterė su vyrais [vaikšto].
atrokúoti
1. atsikalbėti, atsakyti: Kad būčiu mokėjusi atsirokúoti, būtų an širdies lengviau buvę. Tas dykas vaikis yra, ans nora atsìrokuoti. Šuva ir tą kartą atsirokãvo, sakydamas vilkui.
2. pajėgti protingai kalbėti: Tas senis da nė [ra] durnas – atrokúo [ja] gerai. A nebatrokúoji, ką čia dabar šneki! Nors ir mažas, bet atrokuoja lyg senis.
įrokúoti. įkalbėti, kalbant įteigti: Išleisdama jomarkininkus, įrokuoja: – Nepirkite brangios matarijos. Įrokãvot man eit kiaules šert, o da saulė aukštai. Norėjau geruoju, kaip vaikuo įrokúoti, kad liautuos – kur tau! Ir įrokavo kai sveikam ligą. Sveikam ligos neįrokuosi.
išrokúoti
1. suderėti, išlygti: Berniukams neišrokuota šventą dieną dirbti, tą dieną jų laikas, ne pono. Tankiai šeimynysčiai, lygdamys su ūkininkais algą, išrokuo [ja] sau keletą dienų šienpjūtė [je]. Karts mergė išsirokúo [ja] duonos nekepti.
2. išpasakoti, pasakyti: Motinėlė pati linksma buvo, kiek dainų išrokuodavo! Ta mergaitė sako: – Tu palauk, aš išrokúosiu linų mūką. Išrokúoja kaip senas. sugebėti, įgebėti kalbėti: Tas mūso Stasis y [ra] didelis, o led išrokúo [ja].
3. išbarti, išplūsti. . Išsirokãvo į šunies dienas, o daba [r] vėl geros draugės. barantis atsikratyti: Ir šiaip, ir teip, ale išsirokavaũ tos mergos.
nurokúoti.
1. nutarti, nuspręsti: Buvo nurokúota pareiti. Tėvai liuob nurokúoti, a leis savo dukterį už to vaikio a ne. Jau nurokãvo, ka tas šuo buvo tie piningai. Vyras nurokãvo, kad čia geriausia vieta vajavoties.
2. pasakyti, papasakoti: Ką nurokãvo daktaras apei ligą? | Jos. linksmai nuteikia gimdyvę ir vyrą, nurokuodamos, kuris sūnus kuo bus.
3. kalbant, ginčijantis nugalėti, įveikti: Ale tas nurokãvo muni. Nors penki stos, bet jo nenurokúos.
parokúoti
1. pasitarti: Eikim, vyrai, apie ganyklas pasirokúoti. Mudu su tėvu pasirokãvom, kad neišeina karvės pirkt. Tie visi, susejusys katedros bažnyčio [je],
pasirokavo ir išskyrė į valdytojus vyskupystės minavotą Jurgį Talatį.
2. pasikalbėti, pasišnekėti: Aje, Jurkėnelė, kaip aš noru su tavim pasirokuoti. Užeik, pasirokúosam. Geruoju pasirokavus, nereik [ia] kalbą atsisukus kitiems pateigti ir išplauderoti. Su kuom aš dabar pasišnekėsiu, su kuom aš dabar pasirokuosiu, nebeturiu sesytės. Su biesu pasirokãvęs (piktas) .
3. pasiginčyti, kiek pasibarti: Anuodu pasirokãvo, ale i vėl susigadijo. Su savo žmogumi vakar pasirokaváu dėl vaikų.
4. įsakyti, paliepti: Ar tu , rupūže, mun parokuosi, kur aš turiu važiuoti?! Ką toks smurgla galia mun parokúoti: aš vis tiek neklausysu. paskirti, nurodyti: Parokavau visims darbo, o pats išejau į Skuodą.
pérrokuoti
1. susitarti: Anudu baras baras, dėl dalies nėkaip nepársirokuo [ja]. Eita tėvai pársirokuoti su žentu: ano pati pabėgo pry tėvų.
2. praleisti kurį laiką šnekantis: Vedvi visą dieną aple tą pasikorimą párrokavov. Nė kokio darbo neėmęs [i],
galiam visą dieną pársirokuoti.
3. pasibarti: Porą sykių pársirokavo, i vėl gerai.
pasirokúoti
1. priderėti, prilygti: Reiks anai prirokúoti, kad duoną keptų. Prisirokavái a milo, a grūdų pasisėti.
2. įšnekėti, įtikinti: Vaikams prirokuõtų, prišnekėtų, gal nebsiustų, geresni būtų. Prirokúok tu aną, kad ans su tuo senu trantu neprasidėtų. prisikalbinti: Toki buvo dora merga, o žiūrėk, i tą prisirokãvo tas bambizas.
surokúoti
1. sutarti, susišnekėti: Surokãvo grikus sėti. Gaspadorius nuvažiuoja prie klebono, užperka pazvanus ir surokuoja laidotuves. Ir surokavo nejudintis iš vietos, pakol neužgiedos gaidys – tad, sako, visi velniai turės išsisklaidyti. Anuodu surokavusiu nė katras nežaninties. Taip susirokavę nuėjo prie Sragio. Ans yra neteisingas, su anuo reik [ia] gerai susìrokuoti. Turiam išgerti, teip nesusìrokuosiam. Pradėjau su galva nebesusirokúot: be parstojo ūžia.
surokúojamai. Da ūkininkas kur geras, da surokúojamai buvo tarnauti, o ponai…. suderėti, sulygti: Šiandien surokavau metams vaikį ir zadotką įdaviau. Pagaliau surokavo žanyties. Kas čia beleis piršlius namo važiuoti, o čia dar kaip ir surokuota.
2. sutikti, sutarti būdu, veiksmais: Mudu surokãvov gerai, ale dirbti reikėjo dieną naktį. Su visais surokúoju gerai. Su papa tai ans labai jau surokãvo. Nu ir gyveno, tiek anuodu surokavo dideliai, be mados. Anuodu, tas vyras su žmona, nesurokãvusiu jau kelius metus. Lai tik eina nu tavo galvos, ka jau nesurokúojat. Sako, kad didliai nesurokãvusi su ta marčia. Nesurokúo sesuo su seseria ant vietos (labai) .
3. sutvarkyti: O paskui turi visus suparėdkavoti ir surokuoti ing eilę ir susvadint ant žemės. Negaliu aš su tais vaikais susirokúoti. Ka negali susirokúoti su tum piemenkum. susitaikinti: Ale kai norės, patys susirokuos.
4. pajėgti susikalbėti: Tas senasis Jūraitis yra septynis metus senesnis, su tuo nesusirokúoji. Nė vieno žodžio nesupratau – nesurokavaus nėko. Neveikdamys patys su žmonimis susirokuoti, mokė jus par išguldytojus. Ar gali susìrokuoti kaip žąsinas su kiaule.
5. prabilti, prašnekti: Pareinu apytamsiais – kai kas ten, klausaus, susirokãvo.
6. susiginčyti, susibarti: Su dukteria šįrytais susirokaváu. Mudu susirokúojam: jis piktesnis, mane šokdina. Šiandien mūs marčios susrokãvo. Geruoju bebūdami, i susirokãvo. Susirokavo kaip žydo kumelės priš kalną.
užrokúoti. kalbant, ginčijantis įveikti, nugalėti: Tas y [ra] mandrus žmogus: ano negal užrokúoti. Aš anus užrokúočiuo, kad anie nė žodžio. Toks esi mandrus, ka nė devyni nebeliai tavęs neužrokuõtų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.