silpnė́ti, -ė́ja, -ė́jo. sìlpnėti, -ėja, -ėjo.
1. darytis fiziškai nepajėgiam, eiti silpnyn: Tėvui mirus, ir motinikė ėmė kažin ko silpnėti. Bitės silpnė́ja, ir aš silpnė́ju. menkiau veikti, funkcionuoti: Ėmė kažko jam silpnėti kojos. Svogūnų sultis su medumi dedama prie akių, ėmus joms silpnėti arba aklumui artintis.
2. darytis menkesnės galios: Silpnėjant protestantizmo įtakai, 1704 [m. ] į Kėdainius atsikėlė vienuoliai karmelitai.
3. darytis menkiau girdimam: Jei muno balsas pradės silpnė́ti, tai tu grįžk greičiausiai atgal.
nusilpnė́ti.
1. fiziškai sumenkėti: Nusilpnė́jus labai buvau. Sveikata nusilpnė́jus. Nusilpnė́jau su visai – kojos tik pinas. imti menkiau veikti, funkcionuoti: Tep nusilpnėjo protas, kad nieko nežino.
2. pasidaryti ne tokiam tvirtam, sumažėti: Tikėjimas nusilpnėjo.
pasilpnė́ti.
1. fiziškai pamenkėti: Pasilpnė́jau nuo tų metų. imti silpniau, menkiau veikti: Nudilę dantys, pasilpnėjusios kojos, nebeįveikia gaudyti greitų gyvulių. Mano buvo pasilpnėję akys.
2. pasidaryti ne tokiam tvirtam: Nebeužgirsi svetur savo prigimtos lietuviškos kalbos, gal pasilpnėsi tikėjime.
prisilpnė́ti. pasidaryti menkesnės galios: Prisilpnė́s i vokytis.
susilpnė́ti.
1. susilpti: Į vakarą Lapinas visai susilpnėjo. imti menkiau veikti, funkcionuoti: Motinai labai susilpnėjo regėjimas.
2. menkiau pasireikšti: Susidomėjimas susilpnė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.