kliukė́ti, kliùka, -ė́jo.
1. kliuksėti plakantis, kliunksėti: Paperai visi kliùka. Seni kiaušiniai ima kliukėti. Višta patupėjo ant kiaušinių savaitę, kiaušiniai ir ėmė kliukėti. | Man šiandie labai pilvas kliùka: mat bulvienės labai privalgiau.
2. su garsu bėgti, tekėti: Kliu kliu kliu kliukėjo iš plėčkos alus pilant. Kliukėjo iš butelio pilama degtinė.
3. su garsu, kunkuliuojant virti, pakšėti: Žlugtis kubile liuob virs kliukė́s. Virdamas vanduo kliùka. Kad pašėlo košė kliukė́ti, spjaudyties, nei pri varinio nebgal beprieiti. Nukelk trikojaitį – jau bulvės kliùka, turbūt jau išvirė. | Sviestas sukamas kliùka. Duonos vidus kliukė́s liuob, kad neišrūgusi.
4. daug kalbėti, plepėti: Nei tu jo klausyk, nei nėko: senis papratęs kliukė́ti. Ans tik kliùka kliùka ir vis nėko nepasako. Ir kliukė́s lygu šiupinys; nutilk kliukė́jęs! Kliukì kaip košė varinė [je]. Alpis gerai dainiuo [ja],
Anicis tai liūb kliukė́s (dainuodavo virpančiu balsu) .
galvojè kliùka pamišęs: Gal tau galvõj kliùka, kad teip kalbi?
iškliukė́ti, ìškliuka, -ė́jo.
1. su garsu išbėgti, ištekėti: Visas pienas iš butelio iškliukė́jo.
2. kliuksint išvažiuoti (iš purvyno): Įvažiavom į tokią marmalynę, kad vos vos iškliukė́jom.
3. netekti nuovokos, apduiti, pakvaišti: Ir močios iškliukė́ję: parodė bjaurų paveikslą, ir nesudraskė.
nukliukė́ti, nùkliuka, -ė́jo. su garsu nutekėti: Būtų jau visas vanduo nukliukė́jęs, kad nebūtų šaltis taip užtempęs.
pasikliukė́ti, pasìkliuka, -ė́jo pasikalbėti, pasiplepėti: Sveiks gyvs, Mikuži, pasikliukėsiav.
prikliukė́ti, prìkliuka, -ė́jo. su garsu pribėgti: Kaip tik iškasa, tai ir prìkliuka [v] andenio duobė.
sukliukė́ti, sùkliuka, -ė́jo. su garsu subėgti: Vanduo sukliukėjo į butelį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.