kibinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. kybinė́ti. kibinti:
1. Mane kibinėjate, tai aš teisybę rėžiu. Nemėgia bėda vienų viena vaikščioti, vienų viena žmones kibinėti. Nereikia su sau nelygiu kybinė́tis, kad nenori į žandą gauti.
2. Jis mėgsta panas kibinėti. Tie vyrai prisiartino prie jųjų. ir pradėjo jas kibinėti. Vakar buvai mergelė, šiandien moteriškė, vakar visi kibinėjo, o šiandien nė biškio. Ne man lygus esi ir nesikibinėk, ne sykį sakiau!
pasikibinė́ti, pasikybinė́ti. pakibinti 2).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.