gókčioti, -ioja, -iojo.
1. prieš vemiant tampytis, riaugsėti, žiaukčioti: Vaikas gókčio [jo],
kad iš vidaus raugulys pakilsta, o negalia pravemti. Gókčiosi, musį radęs, ir norėsi išvemti. Pasigėriau persenusio alaus, užtai gókčioju. Gókčio [ja] gókčio [ja],
bet pravemti negalia. Katinas gókčioja, jau vems. Gókčioja kaip varlių pririjęs. Gokt gokt pradėjo gokčioti kaip šuniukas, per daug prilakęs.
2. verkti balsu, smarkiai atgaunant kvapą, kūkčioti: Ko čia gókčioji? nuo didelio verksmo trukčioti: Ji, motutei mirus, gókčiodama verkė.
3. nedailiai valgyti, ryti, pampti: Gókčios gókčios – net atsibosta laukti. Negókčiok tep smarkiai, ba užspringsi.
pasigókčioti užspringstant verkti, pasikūkčioti: Ir man neramu, kai jis pasigókčiodamas ašaras lieja.
pragókčioti. pralėbauti.
prigókčioti. priryti, prlesti: Kalakutas prigókčiojo, t. y. prilesė, priėdė lig vemdamas.
sugókčioti. negražiai suvalgyti, suryti: Suėdė žvirblelį, sugókčiojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.