glėbiúoti, -iúoja, -iãvo, glė́biuoti, -iuoja, -iavo
1. imti į glėbį; daryti glėbius: Sūnus glė́biuoja šiaudų kūlį, t. y. ima į glėbį. Ji paskui eina ir glėbiúoja tuos rikius.
2. kabinėtis, glėbesčiuotis: Iš didelės meilės abudu kur susitikę glėbiúojas. Jiedu, vaiku, draugu, besiglėbiúoja. Vyrai ėmė glėbiuotis ir bučiuotis. Ko judu čia glėbiúojatės, besarmačiai!
3. eiti imčių, ristis: Vaikai kap katinai tik glėbiúojasi, net rūksta. Glėbiúokitės, vaikai t. y. eikite vìltais. Tik susigins du – žiūrėk, jau ir glėbiuojasi.
pasiglėbiúoti
1. ne kartą glėbesčiuotis, pasimyluoti: Mano mielas seneli, pasiglėbiuosim ir paskutinį kartą pasibučiuosim.
2. kiek eiti imčių, kiek glėbiuotis: Aš jums pasiglėbiúosiu – paskui rėkiat, kad užgavo!
suglėbiúoti
1. paimti į glėbį: Mes suglėbiãvom visas papė́des, ir užlijo. Susiglėbiuok šieną.
2. apsikabinti: Gal seniai besimatė, kad susiglėbiãvę bučiuojas.
3. susikabinti, susipešti: Kad susiglėbiavo vyrai, kad susiėmė, tai tik gyslos smilkiniuos užputo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.