pasibuliavimas

Pasibuliavimas – tai lietuviškas žodis, reiškantis laiko leidimą beveik nieko nedarant, dažniausiai stebint aplinką ar lėtai vaikštant be tikslų. Jis artimas „pasišalinimui“, „pasiilgavimui“ ar „lėtam pasivaikščiojimui“.

Pagrindinė reikšmė:
Pasyvus poilsis, kai žmogus pabūna lauke, stebi gamtą ar miestą, galvoja ar tiesiog mėgaujasi ramybe.

Pavyzdžiai:
1. Po darbo einu į parką pasibuliauti – reiškia, kad einu ten pailsėti, pasėdėti, pažiūrėti į žmones.
2. Jis mėgsta pasibuliavimą prie jūros – tyliai sėdėti ar vaikščioti pakrantėje, žiūrėti į bangas.
3. Vietoj paskubos, pasibuliavome senamiesčiu – lėtai vaikščiojome, žvelgdami į pastatus be skubotumo.

Sinonimai: pasivaikščiojimas, pasiilgavimas, pabuvimas lauke (be aktyvaus užsiėmimo).

Įrašas
Paaiškinimas	Pasibuliavimas – tai lietuviškas žodis, reiškantis laiko leidimą beveik nieko nedarant, dažniausiai stebint aplinką ar lėtai vaikštant be tikslų. Jis artimas „pasišalinimui“, „pasiilgavimui“ ar „lėtam pasivaikščiojimui“. Pagrindinė reikšmė: Pasyvus poilsis, kai žmogus pabūna lauke, stebi gamtą ar miestą, galvoja ar tiesiog mėgaujasi ramybe. Pavyzdžiai: 1. Po darbo einu į parką pasibuliauti – reiškia, kad einu ten pailsėti, pasėdėti, pažiūrėti į žmones. 2. Jis mėgsta pasibuliavimą prie jūros – tyliai sėdėti ar vaikščioti pakrantėje, žiūrėti į bangas. 3. Vietoj paskubos, pasibuliavome senamiesčiu – lėtai vaikščiojome, žvelgdami į pastatus be skubotumo. Sinonimai: pasivaikščiojimas, pasiilgavimas, pabuvimas lauke (be aktyvaus užsiėmimo).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.