pasalingumas

Pasalingumas – tai kalbos reiškinys, kai veiksmažodis vartojamas ne pagrindinėje (perinėje), o išvestinėje reikšmėje, dažniausiai pereinant iš veikiamosios į neveikiamąją rūšį arba atvirkščiai. Tai reiškia, kad veiksmažodžio forma nesutampa su jo sintaktine funkcija.

Pavyzdžiai:
1. Neveikiamoji forma veikiamosios reikšmės:
„Knyga skaitosi lengvai.“ – čia neveikiamosios rūšies forma (skaitosi) reiškia veikiamąjį veiksmą (kažkas skaito knygą).
2. Veikiamoji forma neveikiamosios reikšmės:
„Langai plauna kas savaitę.“ – veikiamosios rūšies veiksmažodis (plauna) vartojamas neveikiamosios reikšmės (langai yra plaunami).

Trumpai: pasalingumas – tai rūšies ir reikšmės neatitikimas, dažnas sakinių glaustinimo būdas.

Įrašas
Paaiškinimas	Pasalingumas – tai kalbos reiškinys, kai veiksmažodis vartojamas ne pagrindinėje (perinėje), o išvestinėje reikšmėje, dažniausiai pereinant iš veikiamosios į neveikiamąją rūšį arba atvirkščiai. Tai reiškia, kad veiksmažodžio forma nesutampa su jo sintaktine funkcija. Pavyzdžiai: 1. Neveikiamoji forma veikiamosios reikšmės: „Knyga skaitosi lengvai.“ – čia neveikiamosios rūšies forma (skaitosi) reiškia veikiamąjį veiksmą (kažkas skaito knygą). 2. Veikiamoji forma neveikiamosios reikšmės: „Langai plauna kas savaitę.“ – veikiamosios rūšies veiksmažodis (plauna) vartojamas neveikiamosios reikšmės (langai yra plaunami). Trumpai: pasalingumas – tai rūšies ir reikšmės neatitikimas, dažnas sakinių glaustinimo būdas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.