Pašaleitis – tai asmuo, gyvenantis ar kilęs iš atokusios, nuošalios vietovės (kaimo, užkampio). Dažnai vartojama šiek tiek neigiama arba šmaikščia prasme, pabrėžiant žmogaus atsilikimą nuo miesto kultūros ar naujovių.
Pavyzdžiai:
1. Jis atvyko į miestą kaip tikras pašaleitis – net nežinojo, kas yra kavos aparatas.
2. Kaimynai juokauja, kad esu pašaleitis, nes nesinaudoju socialiniais tinklais.
3. Nors gimiau pašaleityje, greitai pripratau prie miesto ritmo.
Sinonimai: užkampietis, kaimietis, atokyninis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.