piršliáuti, -iáuja (-iáuna), -iãvo.
1. būnant piršliu piršti: Ji ėmė piršliáut. Jis už mane jaunesnis, aš vis prieš. Ans piršliáuna, nora durnam galvą apsukti. Kur boba piršliauja, tę velnias šliūbą duoda. Pašauktas piršlys buvo, piršliãvos, važinėjos.
2. rinktis nuotaką, važinėti piršliais: Su tokiuo piršliaut bepiga: kalba lyg tartum iš knygų. Bepiršliaudamas jau daug ko esu patyręs.: Neėmė anos ir kitur piršliáujas.
3. pirštis: Vienas velnias, arba kipšas, pasivertęs į gražų jaunikaitį, atjojęs pas panaitę piršliautis. Be manęs piršliavotės, be manęs susitarėte, be manęs ir vestuves kelkit.
papiršliáuti. pabūti piršliu: Einam kartu pas Marę, tu man papiršliáusi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.