Papentė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis mažą, paprastą, dažniausiai medinę trobelę ar namelį, ypač skurdžią ar laikiną. Dažnai vartojama kalbant apie senovės ar kaimo buities sąlygas.
Pavyzdžiai:
1. „Miške stovėjo vieniša papentė, kurioje senis medkirtys ilsėdavosi.“
2. „Anuomet žmonės gyvendavo papentėse, kol pastatydavo didesnį namą.“
3. „Pasakojimuose ragana gyveno užmiškyje, senoje papentėje.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.