Panuodangė – tai nuodėmė, nusikaltimas, kaltė, dažniausiai vartojama kalbant apie rimtą moralinį ar religinį pažeidimą.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
„Atleisk mums mūsų panuodanges“ (maldoje – atitinka „nuodėmes“).
2. Moraliniame kontekste:
„Jo panuodangė buvo neiškalta“ (reiškia sunkią kaltę ar nusikaltimą).
3. Poetiniame sakinyje:
„Tėvynės išdavimas – didžiausia panuodangė.“
Pastaba:
Šis terminas yra senstelėjęs, retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje. Dažniau sutinkamas literatūroje, religiniuose tekstuose ar poetinėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.