Panorėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškia ilgesį, troškimą, geismą kažko (dažniausiai abstrakčio, svajonių ar idealų). Jis išreiškia gilią, ilgalaikę aistrą ar nostalgiją.
Pavyzdžiai:
1. Panorėjimas laisvės – ilgesys po laisve.
2. Panorėjimas tolimų kraštų – troškimas keliauti.
3. Jo širdį užplūdo panorėjimas jaunystės dienų – gilus nostalgijos jausmas.
Trumpai: Tai gilus ilgesys ar aistra, dažniau naudojama poetiškai ar literatūroje, o ne kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.