Panagys – tai šventasis, pamaldus gyvenimas arba dievobaimingumas (iš graikų pan- 'visas' + hagios 'šventas').
Terminas dažniausiai vartojamas krikščionių askezės ir mistikos kontekste, reiškia visapusišką pasišventimą Dievui, dvasinį tobulumą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Viduramžių vienuolių siekis įgyvendinti panagį per nuolatinę maldą, pasninką ir atsisakymą.
2. Literatūrinis: Krikščioniškuose tekstuose apie šventuosius, kurių gyvenimas buvo panagio pavyzdys.
3. Šiuolaikinis: Terminas retai vartojamas kasdienėje kalboje, bet gali būti minimas diskusijose apie dvasinį tobulumą ar askezę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.