Panagutė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įkalčio dalį, kurią pats kalinys sumoka už savo išlaikymą kalėjime (pvz., už maistą, aprangą). Istoriškai taip vadinta ir baudžiauninko privalomoji darbų ar mokesčių dalis savo dvarininkui.
Pavyzdžiai:
1. XIX a. baudžiauninkas be savo darbo valų turėjo mokėti ir panagutę.
2. Kalėjime jis dirbo, kad padengtų savo panagutę.
3. Panagutė buvo viena iš sunkių baudžiavos formų.
Trumpai: Panagutė – privalomas mokestis arba darbai už išlaikymą (kalėjime ar baudžiavoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.