"Palūka" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pūką, šerkšną, šarmą (putojantį balų paviršių ar purvą). Vartotas daugiausia tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Ežero paviršių dengė žalia palūka.
2. Kojos grimzdo į balos palūką.
3. Po liūties griovius užtvindė palūka.
Pastaba: Šis terminas dabar retai vartojamas, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmių žodynuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.