Palavykystė – tai kalbos ypatybė, reiškianti perteklinį, tuščią ir dažnai pompastišką kalbėjimą, kuriuo siekiama įspūdžio, bet prarandama aiškumas ir turinys.
Pagrindiniai bruožai:
- Daug žodžių, mažai prasmės.
- Sudėtingi posakiai, tuščios frazės.
- Dažnai vartojama oficialioje ar politinėje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj: "Pagerinsime darbo sąlygas."
Palavykystė: "Iminsimės integruotų veiksmų, siekdami optimizuoti darbo aplinkos parametrus."
2. Vietoj: "Problema bus išspręsta."
Palavykystė: "Įgyvendinsime sisteminį problematikos sprendimo mechanizmą."
Trumpai: kalbėti daug, bet nieko nesakyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.