laũminėti, -ėja, -ėjo. lauminė́ti.
1. žaisti, užrištomis akimis gaudant kitus; gūžinėti, pušinėti: Akis užmovęs su kepure arba užrišęs, ans laũminė [ja],
t. y. gaudo vaikus. Vesti laumę laũminėjant reikia mokėti, nes, nemokėdamas vesti, pats paliksi laume. Mes, akis užsirišę, liuobam laũminėti.
2. daryti ką apgraibomis, be reikiamo pasiruošimo; klaidžioti: Jaunas žmogus be šviesos lauminėja sau visą amželį apčiupomis.
palaũminėti. pažaisti, užrištomis akimis gaudant kitus: Eikiam palaũminėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.