„Palaukš“ – šnekamojoje kalboje vartojama kaip švelnesnė, švelniai maldinanti prašymo ar prašymo atidėti formų „palauk“ arba „palaukite“ versija. Dažnai su jaustiniu atspalviu (pvz., kantrybės, švelnumo).
Pavyzdžiai:
1. Palaukš dar minutę – kol baigiu rašyti.
2. Palaukš, aš greitai – tik susirišiu batus.
3. Ei, palaukš, nepulk iš karto! – švelnus paprašymas sustoti.
4. Palaukš truputį, dabar ateisiu – atsakas į kvietimą.
Pastaba:
Nėra literatūrinė forma, bet plačiai suprantama kasdienėje šnekamojoje kalboje, ypač tarp artimų žmonių ar vaikų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.