palaidžius
Veiksmažodis „palaidžius“ yra būtojo laiko dalyvis nuo „palaidoti“, reiškia pradėjęs leisti laisvai, atleidęs, atrišęs arba atidusią dėmesį nustojęs skirti.
Pagrindiniai panaudojimo būdai:
1. Tiesioginė reikšmė (fizinė):
Palaidžius saują grūdų, paukščiai sulekė. (t. y. atrišus, išleidus iš rankų)
2. Perkeltinė reikšmė (dėmesio, kontrolės):
Palaidžius dėmesį, praleidau klaidą. (t. y. nustojus stropiai stebėti)
3. Priežasties aplinkybė (dažnai su jungtuku „kai“):
Kai palaidžiau šunį iš pavadžio, jis nubėgo. (nurodo veiksmą, kuris leido įvykti kitam įvykiui)
Trumpai:
Vartojamas apibūdinti veiksmą, po kurio sekė pasekmė, arba būseną, kai kažkas buvo atleista / nustota kontroliuoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.