"Pakvočius" yra žemaičių (mažaičių) tarmės žodis, reiškiantis "pakaušis" (galvos pakaušio sritis, sprandas).
Pavyzdžiai:
1. "Atsisuko ir parodė savo platų pakvočių."
2. "Į pakvočių gavo smūgį."
3. "Karštis liejo prakaitą ant pakvočiaus."
Pastaba:
Vartojamas daugiausia žemaičių šnekamojoje kalboje ar literatūroje (pvz., Vydūno raštuose). Standartinėje lietuvių kalboje naudotinas „pakaušis“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.