"Pakūgė" – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelę kalvelę, gūbrą, iškilimą žemėje (dažniausiai dirbtinį, pvz., supiltą iš žemės ar smėlio). Kartais vartojamas ir perkeltine prasme, pavyzdžiui, apie krūvą.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai ant smėlio pakūgės stato pilį.
2. Senovėje žmonės mirusiuosius laidodavo po didelėmis pakūgėmis.
3. Pakelėje supylė žvyro pakūgę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.