pakleginti

„Pakleginti“ – šnekamojoje kalboje reiškia pabarti, papeikti, prisiekti (dažniausiai už klaidą ar nusižengimą).

Pavyzdžiai:
1. „Už vėlavimą mane paklegino viršininkas.“
2. „Neklausk jo, jis tik nori pakleginti.“
3. „Tėvas paklegino sūnų už išmuštą langą.“

Pastaba:
Tai nevartotinas žodis (neraikomas taisyklingu), dažniausiai naudojamas šnekamojoje arba regioninėje kalboje. Standartinėje lietuvių kalboje teiktina vartoti sinonimus: pabarti, papeikti, prisiekti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pakleginti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Pakleginti“ – šnekamojoje kalboje reiškia pabarti, papeikti, prisiekti (dažniausiai už klaidą ar nusižengimą). Pavyzdžiai: 1. „Už vėlavimą mane paklegino viršininkas.“ 2. „Neklausk jo, jis tik nori pakleginti.“ 3. „Tėvas paklegino sūnų už išmuštą langą.“ Pastaba: Tai nevartotinas žodis (neraikomas taisyklingu), dažniausiai naudojamas šnekamojoje arba regioninėje kalboje. Standartinėje lietuvių kalboje teiktina vartoti sinonimus: pabarti, papeikti, prisiekti.