pajininkas

Pajininkas – tai istorinis terminas Lietuvoje, reiškiantis žemvaldžio (bajoro) ginkluotą pasaulietinį tarną (rėmėją), kuris už žemės sklypą (pajį) atlikinėjo karinę ar kitokią tarnybą.

Pagrindinės reikšmės:
1. Feodalinis kariškis – žemesnysis bajoras, tarnavęs didikui ar valdovui.
2. Žemės ūkio dirbėjas – asmuo, gavęs žemę (pajį) ir už ją atlikęs įvairias prievoles.

Pavyzdžiai vartojimo:
- XIV a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pajininkai sudarė svarbią kariuomenės dalį.
- Kaimynas, gavęs žemę iš kunigaikščio, tapo jo pajininku ir turėjo atsirinkti į karą su savo šarvais.
- Terminas pajininkas nyko po Žemės reformų, kai buvo panaikinta feodalinė tarnyba už žemę.

Trumpai: Pajininkas – viduramžių Lietuvos feodalinis kariškis ar žemdirbys, tarnavęs už žemės sklypą.

• Tarptautiniai žodžiai: pajininkas

Įrašas
Paaiškinimas	Pajininkas – tai istorinis terminas Lietuvoje, reiškiantis žemvaldžio (bajoro) ginkluotą pasaulietinį tarną (rėmėją), kuris už žemės sklypą (pajį) atlikinėjo karinę ar kitokią tarnybą. Pagrindinės reikšmės: 1. Feodalinis kariškis – žemesnysis bajoras, tarnavęs didikui ar valdovui. 2. Žemės ūkio dirbėjas – asmuo, gavęs žemę (pajį) ir už ją atlikęs įvairias prievoles. Pavyzdžiai vartojimo: - XIV a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pajininkai sudarė svarbią kariuomenės dalį. - Kaimynas, gavęs žemę iš kunigaikščio, tapo jo pajininku ir turėjo atsirinkti į karą su savo šarvais. - Terminas pajininkas nyko po Žemės reformų, kai buvo panaikinta feodalinė tarnyba už žemę. Trumpai: Pajininkas – viduramžių Lietuvos feodalinis kariškis ar žemdirbys, tarnavęs už žemės sklypą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.