pagūžys

Pagūžys – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įgūžęs, sulenktas, susiraukęs žmogus (dažniausiai dėl senatvės ar ligos). Kartais vartojamas ir perkeltine prasme apie susiraukusį, niūrų žmogų.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Senoji kaimynė jau tapo visiškai pagūžiu – sunkiai tiesiasi iš suoliuko.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Po skyrybų jis virto niūriu pagūžiu – niekada nebematau jo šypsenos.“

Sinonimai: gūžta, kupra, susiraukėlis, niūrūnas.

Įrašas
Paaiškinimas	Pagūžys – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įgūžęs, sulenktas, susiraukęs žmogus (dažniausiai dėl senatvės ar ligos). Kartais vartojamas ir perkeltine prasme apie susiraukusį, niūrų žmogų. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: „Senoji kaimynė jau tapo visiškai pagūžiu – sunkiai tiesiasi iš suoliuko.“ 2. Perkeltinė prasmė: „Po skyrybų jis virto niūriu pagūžiu – niekada nebematau jo šypsenos.“ Sinonimai: gūžta, kupra, susiraukėlis, niūrūnas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.